Gal lietus ne verkia, o tik laisto,
kad  paūgėčiau ir šį pavasarį.
Idėjomis, veikla, siekiais
pralenkčiau save pernykščią?
Gal lietus visai neliūdnas,
jis tik juokiasi iki ašarų, 
kai bandau pakeisti tai,
kas nulemta Dangaus?
Tegul jis laistosi,
tegul juokiasi...
Aš pasistengsiu ūgtelti
besišypsodama...