* * *
Lyg pienėmis pražydus siela –
Joje kartumas nenumaldomas.
Užsisklendžiau. Ir tau nemiela,
Kol žodžiai it pūkai nesklando dar...
Ne mums lai debesėlius verpia
Sugrubę vėjo pirštai keturi...
Pastumsim nuoskaudas į kertę,
Bet pirmas pūstelt pūką – tu turi.