Pakelės obelis
Niekas žemės prie jos nepurena
Ir nesaugo nuo speigo žiemos.
Nieks neklausia, ar būti čia gera
Kaip sargyboj diena iš dienos.
Tik stovėti ir laimės linkėti
Kiekvienam, kas praeis, pravažiuos.
Bus pavasaris — skaisčiai žydėti,
Skęsti jauno gegužio žieduos.
Ne vienam tada noris sustoti,
Pasidžiaugti — kokia ji graži!
Prie berželio prigludus šakota
Pakelės raudona obelis.
Pakelės obelis. Tai ne sodo,
Prie kurios nuolat budi žmogus
Ir vis laukia, ar saulėj prinoko
Obuolys vasarinis, saldus.
Gal ne taip ir svarbu, kur stovėti.
Daug svarbiau, ką kitiems dalini.
Jei gali nuostabiai taip žydėti,
Tai žydėk obelim pakely.
2015-05-18
Raudondvaris