Tai tik lietus. Vis žingsnių negirdėt...
Laukimas ilgas nugula ant kelio.
Pilni laukai gaivinančios erdvės.
Pavargo akys ir širdužę gelia.
 
Štai ten, aukštai, nusidriekia sapnai
Ir tingus vėjas mano džiaugsmą laka.
Tai tik lietus. Ir laikas taip lėtai
Stiklu srovena. Nupėdavęs taką
 
Jis džiūgauja, pavirtęs upeliu.
Šaltas vanduo paliečia mano veidą
Ir nuslenka žemyn. Tylu, tylu.
-----------------------------------------
Lašai tiktai lėtai į žemę krenta.