ant mano skruosto tavo žvilgsnio plūdė
drugiu nutūpus slenka vis arčiau
aš čia buvau tiktai tavęs nebuvo
o gal tiesiog aš tavęs nemačiau
tik man gražiau stebėt šaltinio miegą
nardinti vyzdį jo lediniam guoly
pajust jo šneką kaip delnais nubėga
klausyt kaip čiulba volungė darbštuolė
paskui išbraidžioti gelsvas purienas
pažaisti ryto atspindžiais ant stiklo
kur žydi basos jaukios mano dienos
nuo ryto žvilgsnio nyksta baltos miglos
jaučiu ant skruosto tavo žvilgsnio plūdė
drugiu nutūpus jau ne glosto — kanda
aš nuėjau tave lietus nuplukdė
o gal drugys tiktai kantrybę bandė