Slėpynės
Nepabėk, esi man reikalingas.
Amžinybei? Ne, neišsigąsk.
Ištirpdyki pusnį, kai apsninga,
Išvaikyki šypsena ligas.
O buitis? O pareigos? Tu laisvas,
Nes gandinių nekenčiu pati.
Suvaikėjau. Sumaniau pažaisti.
Atsisveikinsime ryt. Ne, gal poryt...
Viskas laikina ir lieka tuščios saujos
Bei glėbiai. Tik aš, bailė, drebu.
Nepabėk. Nebeprašau, maldauju.
Tik akimirką, kur būna be ribų.
Pabudėk tą paskutinę naktį,
Paskaičiuok bekrintančias žvaigždes.
Gal, sakau, žvakelę užsidegtum,
Kai nerasi būtyje manęs?