Neturiu... neturiu kito kelio,
Tik šį vieną, vingiuotą ir žalią,
Tik šį vieną, duobėtą ir pilką,
Tam kely Tavęs pasiilgau.
Tuo keliu mano paukštis nuskrido.
Neturiu... neturiu nieko kito,
Tik tave ir šį žemišką kelią,
Tai duobėtą, tai pilką, tai žalią,
Tai gėlėtą su saule ir vėju.
Kartais žvaigždės žvilgsniu palytėja
Mano skruostą ir nušviečia dangų.
O mane Tavo meilė aplanko.
...
Neturiu... neturiu kito kelio,
Tik šį vieną, vingiuotą ir žalią.