Ieva ievužėle, motule šlaitų,
Su nuometu baltu, žaliu vainiku
Pastovėti šalia vėl mane vadini,
Saldesniu net už vyną kvapu svaigini.
 
Argi būtų pavasaris mums be tavęs,
Jei neklotum taip dosniai lengvo rūko skraistes,
Neprimintum — Žmogau, palūkėki, pažvelki aplink,
Prie baltojo žiedo minutei palink.
 
Pavasaris greitas, jo žirgelis eiklus,
Nušuoliuos ir paliks supti vėjui lapus,
Gal gegutė užklys, gal lakštutė giedos
Apie ievą ievužę be skarelės baltos.
 
Tu toli nuo namų, nuo darželio gėlių
Ir nuo sodo vyšnelių, obelėlių mielų.
Tik nebūtų puošni, taip graži Lietuva,
Jeigu upių krantuos nepražystų ieva.