Pavasaris. Keista...

Šiandien – pavasaris ir nesinori miego,
Nes spinduliai į langą beldžiasi švelnučiais pirštais.
Žiema – toli.
Tartum nebuvo nieko...
 
Nebuvo nieko tau,
Ko negalėtumei pamiršti:
Pirmoji snaigė,
Vėjo supustytos pusnys...
Sustingę medžiai apledijusiais kamienais,
Kelias
Į baltą horizontą...
Taip sunku prabusti,
Kai šaltis iki skausmo gelia.
 
Šiandien – pavasaris ir nesinori miego,
Ir nesinori,
Kad vėl laikas keistųs.
.........................................................................................
 
Bet krenta žiedlapiai –
Balti drugeliai –
Jie dar trumpiau išlieka.
Keista...
kaip lietus