Pilnatis ievom alkstančiai kvepianti, 
Po nakties tyliai grižta pražuvėliai
Į gyvenimo kelią lyg skęstantį, 
Išsiliejantį upėm , neturintį
Vėliai žingsnių tavų gyvo aido, 
Kai taip švelniai lelijom nulijo,
Negalvojau, kad dilgčios taip properšos
Klaidos mūsų tos buvę nebuvėlės.
Pastovėk ant dobilų pievelės,
Nesibaigs ten pasaulis užsnūstantis,
Tik baltųjų lankų juodos raidės
Lyg avelės naktim tyliai krūpčios vis.


Vėl sugrįžta pasaulin pražuvėliai, 
Kai ievom pilnatis šitaip kvepia...