Jau miestą užkimšo kasdienių melodijų kamščiai, 
Sujudo šešėliai, bešokantys vakaro tango, 
Tik paukščiai sutūpę prie drumzlino viešbučio lango 
Vis laukia turistų ir prietamsy tyliai užsnaudžia. 

Ir dvelkia kavinėm per dieną kvapų prisirinkus. 
Siūbuoja praeiviai — taip mato juos žvilgsniai pavargę, 
Bet gera išeiti be tikslo į prieblandą gatvėn 
Ir vaikščiojant liesti atšalusį varį žibintų. 

Ir nieko nereikia galvoti, tik ilsinti kūną, 
Tik mažą puodelį arbatos suspausti tarp pirštų.
Žinoti, kad buvus diena nevalingai numiršta,
O rytdiena bus nuostabi ir dosni malonumų.