Pirmykštis kovingumas

Nugraibiau aš debesų šiukšlyną,
Sau pašonėj prie širdies sugrūdau –
Sušvytėjęs gelsvas saulės blynas
Kiek sušildė mano seną būdą.
 
Nupiešiau ant stogo gražų kūjį,
Pjautuvą pasiėmiau į ranką.
Jeigu kulkų, parako stokoja,
Artimus nupiškinu iš lanko.
 
Būdos ratai traiško mano laiką,
Mes kartu – vaikai, žmona ir paršas.
Jei gentis nesugyvena taikiai,
Į Europą plaukiam kiaura barža.
cedele9871