Laimės burtai
Pavasaris. Svaigino dirvos kvapas,
Kvepėjo vyšnių, obelų žiedai.
Baltos alyvos žiedas penkialapis
Kalbėjo: „Laimę, laimę suradai”.
Kažkur toli armonika kvatojo,
Lydėdama saulutę vakaruos…
Pavasaris baltais žiedais putojo,
Lakštingalom čiauškėjo lig aušros.
- - - - - -- - -- - - - - - - - - - - - - - -
Alyvos taip seniai jau nužydėjo,
Nuvyto laimę žadantys žiedai…
Gyvenimas jau ėjo ir praėjo,
0 laimę, rodos, irgi suradai.
Juk laimė, kad gali paliesti žiedą
Ir paklausyti vyturio giesmės.
Juk laimė ne tik džiaugtis – ir kentėti,
Ieškot savos gyvenimo prasmės.