palauksiu
paliesti lūpom spindinčius lašus
neišgyvent be jų
atrodo trokštu
kai grįžta debesin atgal lietus
pabyra paukščiai
iš ledinių bokštų
ir suplaka sparnais kuklias dienas
gležnutį daigą
paslapčia augina
šilku nuslysta vieversio daina
rytuos saulėtekis brandina vyną
grakščiai šėlioja ryto atšvaitai
ant delno supas sapno karuselė
svajonė bunda
taip lėtai lėtai
staiga paklysta
ir neradus kelio
pasislepia tarp ryto atspindžių
sunku regėti pro miglotą angą
aš dar palauksiu
aš kol kas budžiu
kol laimės paukštė
pasibels į langą