Jie susitinka metuose tik kartą,
Kada balandis atveria vartus
Ir liepia plukėmis nubert pakrantes,
Papuošt upes, mažiausius upelius.
 
Neramūs vandenys gėlytėms moja:
— Gražuolės, plaukime kartu!
Jūs tokios drovios visą laiką stovit,
Nedrįsdamos palikt krantų.
 
Tiktai dalia kita joms paskirta —
Dienai kitai žvaigždutėmis spindėti,
Prie gluosnio, alksnio, karklo jų vieta,
Kol jauni lapai vėjy ims šlamėti.
 
Gėlytės baltos, o tenai geltonos,
Žibuoklių mėlyni žiedai.
Stebies pavasario spalvotais monais,
Džiaugies lyg vaikais jais visais.
 
Mažytis žemės lopinėlis —
Palaukė, miško pakraštys.
Tarsi paveikslu akys gėris,
Ilgai palikti negali.