per naktį debesis suverps žiogai
ir bus dangus slidus tarytum stiklas
išskydę kontūrai žuvėdrų slys lėtai
lyg pirštai tavo veidu
pasiliksim
vienam atodūsy
sustojusiam laike
kai iškvėpiau tave kartu su žodžiais
dar spengia atminty graži tyla
dar tavo laiškus akys geria godžiai

ir norisi prašyt – užgauk mane
paliesdamas ranka lyg trapų stiklą
skeveldromis pažirsiu danguje
kad pamatytum:

stebuklingai sninga....