Ausyje spragsi bigfordo dagtis...
Per kūną griausmas. Buf į širdį.
Tegul būna dabar visur naktis...
Žodžių pliuškenimo ji negirdi,
 
Kai srūva kraujas arterijom,
Kai ištrykšta šaltiniai iš akių.
Tylėjime radęs magišką om,
Sulaikęs stebuklą į rytą lekiu.
 
Uždėjęs tau svetimą nuometą
Per slenkstį nešiu. Oriai, senoviškai... 
Kažkas pavydus už nugaros numeta
Vylių: ir nusinešė Saulę miškai.