Vėl degu kai į ilgesį klimpsta
Nuo laukimo suaižytos naktys
O delnuos tik apyaušris žiba
Toks kaip tu neramus ir bekraštis
Gilią nežinią gaubia krantai
Išsibarstę po lašą tylos
Mes vienodai skirtingu taku
Nužingsniavome laukti rytoj
Bet dabar jau pražydus randams
Vienuma švelniai glosto akis
Aš juokiuos tu sušalus tamsa
Kuri dienai atėjus ištirps