Kapoja tėvas žabus unt kalades pasdėjįs.
Ir dainų gražių pa nosim niūniuoja.
Par vasarojų skrenda ryta vėjas.
Žiagai žalėj su sava smičiais groja.
 
Ir sūrų prakaitų su atgaliu runku nušluosta.
Tumsi sravela veidu nuvilnija.
Kol saulas spindulys ažšaks unt skruosta,
Kirvia čekšėjimas vis drums tų tylų.
 
Kapoja tėvas žabus unt kalades pasdėjįs..