Iš Šekspyro sonetų naktis nusileido.
Visata pasipuošus karpytom žvaigždėm.
Kambarin pažiūrės jauno mėnesio veidas.
Patylėsiu šįkart – leisiu meilei kalbėt.
 
Leisiu liesti ir jaust šilto vakaro skonį,
Tu pakvieski pašokt mane „Valsą lietaus.“
Pavydi pilnatis nusisuks nemaloniai,
Susipratus, kad meilės tokios nesulauks.
 
Tu esi ilgesys, nepakeičiamas draugas,
Užsimiršim beprotiškam Salsos ritme.
Kol varinė aušra mūsų pasaką saugos,
Kol lelijos taurė skleisis tavo delne.