Tu mane šypsena nugalėjai!
Aš tave širdimi palytėjau,
Skleidės pienės, virpėjo klevai.
Ir net jei nelauktai išriedėjo
Gaili ašara – viskas gerai.
Tu mane šypsena nugalėjai,
Man jinai tartum saulė kaitri.
Šitie vėjai, išdykėliai vėjai
Nudžiovins tavo skruostus. Jauti,
Kaip stebuklas, kuriuo netikėjai,
Kyla keistas jausmų virpulys.
Kai užmigs šitie šelmiški vėjai,
Meilės lietūs tau sielon prilis,
Ir pražys tenai dangiški sodai,
O paskui čia sena obelis.
Ir atėjus per žolę rasotą
Aš pabelsiu į tavo duris.
Tu mane šypsena nugalėjai,
Aš prie tavo svajonės budžiu
Ten, kur gimsta pavasario vėjai,
Ten ir aš, ten ir tu... nuo pradžių.