Aušra tau gyvastį atvers,
Atvers vartus.
Į tavo širdį pasibels
Stiprus žmogus.
Kalbės, kad meilė amžina,
Kad nėr klaidų.
Tai tik kelionės dovana,
Kurioj kartu
Keliaujam Viešpaties keliais,
O jie žali
Lyg kaimo pievos dobilai.
Kažkur toli
Nuves gyvenimo aistra.
Žibuoklės kvies
Kvėpuot gilia tyra tikra
Ugnim būties.
Ir bus širdy, o gal šalia
Stiprus žmogus,
Jo meilės dovanos galia
Tirpdys ledus,
Ir plauks upokšniai. Alkani
Daigeliai gers
Tuos spindulius, kurie tavy
Slaptas atvers
Erdves – galvojai nebėra!
Ir jos žydės,
O nemari gyva aistra
Į tolius kvies.