Švenčių potvynis greitai atslūgsta,
Kasdiena randa buvusią vietą,
It nukrypusi džiaugsmo rodyklė
Tik drungnus vėl berodo jausmus.
Net neklausiu, ar pusę meni
Atvirutėse kas palinkėta —
Pakartotinos žodžių tirados
Užliūliavo ir gundė užsnūst.
Sprangūs vaišių sočių trupiniai,
Šykštuolius iškankinę likučiai
Dieną dvi dar kėpsos
Ant servizo lėkštučių kraštų,
Tarsi skrandžiai kietai prikimšti
Nesutriktų labiau, nei nuo plutų,
Lyg trumpam bruzduly nesuvoktum,
Kaip vienatvę nešiot nekantru.