Švelniai vėjas kuždėjo į ausį:
Tu sugrįžki žibuoklių taku.
Mylimoji, apglėbsiu, priglausiu,
Pasimėgausiu tavo kvapu.
 
Nubučiuosiu tau strazdanom veidą
Ir atokaitoj saulės vaiskios
Nusimesime slegiančius paltus.
Rankos tavo rankas atkartos.
 
Glamonėsiu taršydamas plaukus,
Išdžiovinsiu lietaus lašelius.
Gal šį kartą pabūkim be kaukių
Ir sakykim žodžius be klaidų.
 
Ir grįžau... o glamonėse vėjo
Įsipynus į beržo kasas,
Dar labiau užsimiršti norėjau,
Sustabdyti trapias minutes.
 
Šlapdriba paskutinė sutirpo.
Su pavasariu budo jausmai.
Pasakyki, kodėl visą žiemą
Atšiauresnis už vėją buvai.