Ant pakilimo tako tupia debesys,
Juos saulė spinduliais lauže sudegina.
Ir keistą jausmą netekimo budina,
Ir keistą norą atradimo žadina.

Į vakar dieną ėjome šypsodami.
Pasauliu tikim tarsi Dievo pasaka.
Kai gerą nuotaiką geri, tai siela džiaugiasi,
Ir akys spindi su dangum suaugdamos.
 
Išpusto vėjas iš akių kalnagūbrius,                    
Kad netikėtas spindesys neakintų,
Kad visko neprarastume nesvetimo,
Kad laimės svetimo nesiilgėtume.