gaudau vakaro nuotaikas saujom
mėtų skonį ragaut bandau
jei paleidi
pradėk iš naujo
ar prisiūki mane prie dangaus
 
kur šniokštimas užlūžta vėtrų
šoka lietūs gulbių kaklais
kur apglėbti tave galėčiau
kur regėti leista aklam
taip sunku
prie apšalusio lango
siekti pirštų galais akis
atsiremti
kai šaltos rankos
ir blyškus virš galvos spindulys
 
jei prisnūsiu manęs nebudink
nei šiandieną prašau
nei rytoj
merkia dangų vaitojančios liūtys
tik jei mirsiu
geriau ne tuoj