Virsmas


Išrinkai iš plaukų 
           Įsipynusius vėjus 
Ir skaidrius žibukus iš akių ežerų, 
Vis prašiau, maldavau, 
           Atiduot nenorėjau, 
Bet neįveikiau tavo klastingų kerų. 

Palikai sapnuose man 
           Tik ilgesį juodą, 
Lyg suklupusią gryčią su gelda sena, 
Išžarstei, iššvaistei mano 
           Laimės aruodus, 
Nealsuojančios plėnys šaltam kamine. 

Ko dabar, kaip išalkęs, 
          Naktinis šešėlis 
Vėl glaustaisi prie durų, palangių šiltų? 
Eik šalin! Viduje           
            Suledėjus nuo vėjų, 
Iš auksuoto rudens tau į žiemą virstu.
sada