nuo ryto debesys girtuokliai pila
asfaltą liečią pirštais murzinais
į lietvamzdį sugrūsdami tekilą
po medžiais žmonės tartum žąsinai
įtraukę galvas nuo to oro slepias
kas šluostos akinius o kas batus
sugaišdami sekundę brangią trapią
aukštai danguj ieškodami kaltų
tu vienišas bare ir tau koktu
pavasaris jau kelios paros šlapias