Vakar buvo baisi audra ir balius
staugė vėjas siautėjo bangos sūrios
liejosi ašaros vynas brangus alus
jausmai ir žodžiai vyniojosi lyg dešros
ne laiku ir ne vietoje priminti priekaištai
pranašystės senolės (Mik)Aldos ir tetos Vangos
vakarop viskas nurimo visi grįžo į pradžią
į savo tiesą ruonis sveikuolis
undinė Jūratė ir mažosios stintos    
pamirštos pėdos smėlyje pakeleivių įmintos
ramybės uoste vieniša gelbėjimo valtis
susmego nuo vandens laiko ir vėjo
kai Saulė nusileido ir su Vakariu kartu nuėjo
tada ir išgėriau lyg kraują brangiausią vyną
suvalgiau tarsi brolio kūną duoną kasdieninę
ir paskutinis tvirtai apsikabinau motiną tėvynę.