Negabus rašytojas be tabu,
Kvepėdamas kojinių kvapu,
Prieš nosį moja taukuotu lapu,
Vadina save tautos Eskulapu.
 
Dabar mes panašūs truputį abu,
Seniai jį iš tolo atsargiai stebiu.
Jis kyla aukštyn lyg vikšras stiebu,
Aš nuomonę savo po lapais slepiu.
 
Jam keista mano biografija,
Skaito lyg akmeninę epitafiją.
Kraipo galvą: negaudo mafija?
Pasveria rankoj fotografiją.
 
Tyliu: nejauku ir kraupu,
Kai mane išmatuoja kapu.
Siūlau agurką su krapu,
Pagarbiai vadinu jį grafu
 
Manu. Tomu. Tokį menu,
Kaip žavėjaus puikiu jo menu.
Turiu knygą su jo autografu...
Meluoju: šita kūryba man tfu...