Vandens čiuožike, ar žuvies pilve
Tu išmatuosi visą kūdros gelmę?
Kam duota būtį švęsti, kam — iškęst,
Kam — nuolat melstis, kam — įkūnyt velnią.

Grimzlė ir kryžkelė — duotoji išmintis,
Ji smalsumu pasiremia, o ne keliais instinktais.
Jei tai turi, čiuži, neri, skrendi
Paskui nevaldomą stichijų laisvą mintį,

Tada išbrinkęs ašaros laše
Podraug užuojauta pats iš savęs išaugi,
Tada skubi gyventi, nes žuvies pilve
Nei gelmę vertinsi, nei savo būvį naują.