Vilnonės kilpos šiltos 
Susimegzt į gniutulą juodai 
Be proto traukia 
Išnert tuštybės staltiesę. 

Ražienų akruose stalus nutiest, 
Beskonę maną rankom gniaužyt, 
Bet, vaike, išganytojas ne tas! 
Rugiai seniai sudegę...