pasivyti šešėlį

kitoj pusėj saulėlydžio lyja
šlama paukščiais dangus tau praėjus
pro garuojančią liepžiedžiais tylą
kai suvirpina vandenį vėjas
o paskui tartum nieko nebūta
tiktai žiežirbos šoka paviršiuj
mano žvilgsnio ir šnypščiančią putą
laižo laužo liepsna
ir nutvilko
dilgėlėta naktis tavo lūpom
taip paženklina įdagu kaktą
pasmerktiesiems negrįžti bet būti
dviem šešėliais
vidurnakčio gatvėj
Iglė