Karalėškuoji lelėjė, arba Po Granauskė R. laiduotoviu
... Mes – aštouniū žmuoniū būrielis – atsėvežiem tris vainėkus. Vėina – no rajuona valdžiuos, kėta – no bovosės TAMISTAS darbuovėitės, Skouda rajuona laikraštė „Mūsa žuodis“ redakcėjės, tretiouji – no Skouda savėvaldībės vėišuosės bėbliuotekas. Pri pat Švėntū Juonū bažnīčės doru sostuojiem puoruoms... Ėr sotariem, ka pėrmėjē ēs rajuona valdžiuos žmuonis so sāva vainėko, paskiau – so „Mūsa žuodė“, bėbliuotekas... Vo ont gāla – be vainėku. Bet, vuos tik pėrmuoji puora paržėngė bažnīčės slėnksti, ėš anuos vainėka ėškrėta vėina lelėjė. (Tuoki balta. Dėdėlie. Karālėška. Anū tamė vainėkė bova daug.) Tou pastebiejusi, mera pavaduotuojė tujau atsėtūpė, pajiemė nokrėtusi kvietkas žėida ėr miegėna itaisītė i vainėka. Neožėlga lelėjė viel bova sāva vėituo. Bet vuos tik mes vėsė žėngiem po žingsni no doru altuoriaus – TAMISTAS – link, kvietka ėškrėta ėr viel... Atruoda, nē kor anėi so tou vainėko ožkliova, nē kou... Bet žėids tik papt ont žemės, ėr vėskas. Mera pavaduotuojė viel skobėnē atsėtūpė anuo pajimtė... Ėr vėsēp miegėna istatītė i tou patė vėita, katruo ons bova... Bet... Neėlgam. Ka lelėjė ėškrėta trieti karta, ėš kažėn kor atsėradusi, pri mūsa priējė tuoki muotrėškēlė (kap paskiau sopratau, ana vėskou budīniuo rūpėnuos – vėskou tėn rėktāva) ėr, tujau pat pajiemusi kvietka, pradiejė anou mordītė i vainėka. No, gal biški ėr nepoikē pasakiau – nemordė ana tuo žėida – dailē idietė miegėna... Bet mon kažėn diekuo tas atruodė nezgrebnē. Netēp. Kap ėr tas dalīks, ka atvažiavuom ne i kuoki TAMISTAS kūrības vākara, vo i... laiduotovės.
.. Ka dešėniuojie posie sosieduom i patė pėrmoujė klaupka, prīšās grāba, aš veiziejaus i anamė gulinti TAMISTAS kūna... Ėr krūtėnė ligo kūlis ožgolės spaudė žėnuojėms: va, ėr vėskas. Kap biški vieliau, par mėšės sakīdams pamuoksla, pastebies Sasnauskis Jolios, „ėškeliāva dėdliausis XX omžiaus lietoviu literatūras masīvs“. Pruoza, katra šėndėinėnē kārtā lēda pratrauktė istuorėjės užuolaida ėr bėnt akėis kraštelio paveizietė, kas diejuos puokarė laikās... Ka, valog žmuoniū pasakuojėmu, dėina suoduos lonkies vėinė, naktimis – kėtė.... Kuožnos kuožna sekiuojė ėr itarėniejė... Ne vėns toriejė kavuotėis, tik nakti ėš slaptuos kerties teėšlīsdams... Nuors gerā ni toukart nejauties – ėr sėinas ausis toriejė. Kas mums ėr mūsa vākams bepapasakuos, kas tumet diejuos – kou Lietovēlė ėškėntiejė, ka jus, tou sāva akimis regiejė, vėsė i Dausas ėšēsėt?!. Nuors, ėš kėtuos posės veizont, atmintės – dā ne vėskas. Ni kėik ne mažiau svarbos ėr sogebiejėms tou, kou atmini, papasakuotė. Jug, ka atsėverti, pavīziou, TAMISTAS „Tretiouji gīvēnėma“, vėskas tēp pagaun, tēp isok... Ka, ruoduos, ne kninga skaitā, vo kina veizi. Žmuonis vākščiuo, darboujės, rokoujės, bāras, joukou... Ligo kuokėi senė pažīstamė. Ligo ne TAMISTA, vo aš pati Šaukliūs, no katrū lig mona Muosiedė tie tik ketorė kėluometrā, būčiuo vaikīstė pralēdusi... Ėr vėsuokius špuosus krietusi. Jug kas jau kas, vo aš mažėlēlė tėkrā nebovau aniuols!.. Je kumet mieginčiuo vėskou, kou prisizbitkiejau, atmintė ėr ožrašītė, nepluona kningēlė ėšēto... Bet kam tuo rēk?!. Jug īr sakuoma: je gali nerašītė, geriau ėr nerašīk. Ta keravuojous so pruozo prasėdietė. Tėisa, dā īr sakuoma “nikumet nesakīk „nikumet“... Nuors – Pondėivs reg – tėkrā netėko, ka ont senatvės kas dovėnuos tuoki talėnta, kap TAMISTAS. Vo je tuokio niesi apdovėnuots, geriau ėr nerašītė. Jug, je rašīčiuo, ne tik vėskou, kou atmėno, ėšpasakuotė nuoriečiuo, bet ėr truopnē žemaitėškā. „Rāda, diel kuo biedavuotėis!.. Jug, je žemaitėškā rašīsi, žemaitėškā ėr būs!“ – pasėdīvuotom ne vėns. Bet tik tuoks riktings žemaitis, kuoks bova priš posketvėrtū metu tėn, kor ėr TAMISTA, ėšējės Gėrdienis Aleksos (kalbėninks, daug prisėdiejės, ka atsėrasto žemaitėška rāšta taisīklės, ėr sāva gimtoujė tarmė rašės puoets) tesopras, ka žemaitiu kālba nie tik garsā, žuodē ėr sakėnē. Gėrdienis A. lioub sakītė, ka kālba – ne bikuoki žėnklū sistema: ana – „savuotėšks pasaulė muodelis, nepakartuojemė longā, pro katrus mes veizam i pasauli“. Ta, nostuojė sāva gimtuosės kalbuos, katra, kap neabejuojė Gėrdienis A., īr ne kas kėts, vo tarmie, „mes, patis tuo nejosdamė, prarondam patė vertingiausė sāva asmenībės dali, žengam pirmouji žingsni i netėkrū kuosmopuolitiniu vertībiu pasauli“. Vo TAMISTAS kūrībuo tuos gimtuosės kalbuos bovėms tuoks stėpros!.. Ka anou junti ligo krauji tvinkčiuojint sāva gīsluos. Ligo kažėn kou, kas nematuoms rėktavuo vėsa TAMISTAS kūrėniū pasauli. Jug ne vėns žemaitis patiemėjė, ka kuožna ruoda, kuožnos pasakīms, je ėr ne žemaitėškā ožrašīts, skomb tēp žemaitėškā!.. Ka gruob ož šėrdėis. Vo tas jau īr ne kas kėts, kap talėnts, katruo baisiausē nuor kuožnos rašītuos, vo tetor tik ėšrinktėjē, pateptėjē.
Tėisa, ka jau pradiejau aple žemaitiu kālba, negalio nepasėdžiaugtė TAMISTAS dokterimis. Par vės daugiau – dėdioujė. Jug gėrdiejē, kap so mumis, skoudėškēs, ana rokavuos?.. Tēp poikē žemaitėškā!.. Ka, atruoda, ne Vėlniou, vo kamė nuorintās, netuolėi TAMISTAS Šaukliū, vėsa omžio gīven. „Kap kėtēp?!. – ėšgėrdusi mūsa nosėdīvuojėma, atsakė ana. – Jug mīliejė tievalis tou Žemaitėjė lig paskotėniuosės“.
Nebātmėno, kuokiamė laikraštie (tuokart, ka ėšejē i Dausas, dėdlē daug kamė aple TAMISTA rašė), skaitiau, ka nomėškems bovā prisakės palaiduotė žemaitėškā. Valog mūsa buočieliu, tievū papratėma. Bet, je TAMISTA ėr niesi vėsai kontėns, mon laiduotovės tėka. „Kas ėš tuo vėskuo tėktom patēm Ruomoaldou, katram gīvēnėmė netėka nē tortā, nē poikībės?.. – par pamuoksla pats sāvės ar vėsū sosėrinkusiūju klausė TAMISTAS prietelios Sasnauskis J. – Nebėnt tik nokrīžioutāsis. Arba krīžiavuonė, kap lioub sakītė pats Ruomoalds,“. Nuors juk kuo verts vėn jau riktinga žemaitė no Plungės Vėišniauskė Petrė saksapuona dejavėms?!. (Kėtēp tuos meliuodėjės negalio pavadintė – par vėsa kūna šiurpis noējė, anuos besėklausont!..) Arba tuokė pat plungėškė Rumša Vītauta skaitīmā... Vo kor dā Songailienės Luoretas, kėlėma ėš Skouda, dainas?!. Bėnt jau mon vėsa tou laika, lig pat ėšnešont grāba, atruodė, ka esam Žemaitėjuo. Nedidiliuo Žemaitėjuo, katra puora dėinū bova če, Vėlniou, Švėntū Juonū bažnīčiuo. Vėsa ėr so vėskou: so sāva kālba, dainuoms... Ėr kažkou neregėmo, negėrdėmo, bet stėprē stėprē vėsū juntamo.
Kamiu Albers īr pasakės, ka kūries tor tou, kuo netor kėtė – gal nogīventė ne vėina, vo tris gīvēnėmus: pėrmouji – kap ėr vėsė mėrtingėjē, ontrouji – sāva kūrībuo... Vo tretiouji atskėrā no autuoriaus nogīven anuo kūrība. Ta kap ėr nie kuo pardaug gailietėis – ėr po smērtė TAMISTA gīvensi. Sāva kūrībuo. Par kūrība. So kūrībo. Juk ėr tuokart, pakeliou ėš laiduotoviu sostuojė Kauna „Meguo“, mes vėsė pėrma pouliem i kningīna... Ėr ėšpėrkuom vėsus „Tretiūsius gīvēnėmus“, kėik tėn tuokart bova. Vo kėtė ėr po „Švėntūju gīvēnėma“ dā pasėgruobė... Vėsėms ni ožtektė nebožtēka.
... Bet toukar aš veiziejaus i atejusius TAMISTAS palīdietė i Antakalni, ėš katrū tik retuojė nebovau regiejusi laikraštiūs arba par televizuorio, i Dėdiuojė Lietovuos Konėgaikštė Gedėmėna 4-uojė laipsnė ordina ont puodėškelė pri grāba ėr vuožuojau: kažėn, a TAMISTA ėšieti laimings?.. Ar, je Pondėivs, mainās i tou ordina, i Lietovuos Naciuonālėnė koltūras ėr mēna prēmėjė ėr šešės gautas ož atskėrus kūrėnius, lēstom dā kuoki 20 metu pagīventė, nesosėviliuotomi?.. Kou atsakītomi, je kas lēstom vėskou pradietė par nauji ėr paklausto: a to nuori būtė talėntings ėr gārsos, a torietė riktinga svēkata ėr ėlga omžio?..