Kasmet tą pačią giesmę gieda paukščiai,
Tik mūsų žodžiai nebe tie – kiti...
Nes gražesnius jau sakom tyliai, baugščiai,
Tarytum buvo jie kitiems skirti.

Stygas gal metai dulkėmis užklojo? –
Švelnesnis buvo balso skambesys...
Vis tiek gerai, kad neužanka žodžiai,
O jie kartojasi... Nors ne visi.