Poterkėlės
Nedėlioj, mislinu, pamalonysiu savo dūšų:
kamaroj atvožau sundukų,
dziedukų padovanotų,
ir ragiu:
apdulkėjį, kici net priplėkį
guli dzūkiški žodzai.
Dzievuli mano, kam jiej turi trūnyc?
Raikia juos ratavoc –  pravėdzyc.
Suversiu  an pomecies šniūralio
iš jų poterkėlas,
mažam, nor per šventes
jom kas nor pasrėdzis…
Slūgela, kvietkeli, prietelka, vuogela,
dabok, abrozas ciesoraus smūtnas,
dziegorus zvanina: ,,Griekas!“,
veizek – kokis ca parėdkas!
An uslano – dzieškelė,
prieg jos gorcun razavų miltų saujalė,
pasienin maslionkų sposka –
paršam bus vigada.
An stalo guriniai, pustušcis mucinio bliūdas,
sklenyčia, kružikas ir uzbonas...
prabočyk – nenukraustė, abiedoj balvonas.
Stovuos skotercys ar abrūsai apmesci,
in skietų bovelniniai siūlai suverci.
Po laškeli čeverykai paskavojį,
kerzavi ir  kremavi čebatai palovį užponavojį,
kadokų, kaliošų, sandalų už jų nemacyc.
Va ca čiunkutė  an padlagės numesta,
iš po vygės bocikuco noselė  iškišta.
An laškelės dzivonas parinkcinis,
dar mamelės pastoginis, acinešcinis.
An laškos galo šliobukė,
šniūrauka, švederai,  biuskelės užmesci,
noj, kad ca ir žūrkštas, rodzias,  dar plėmuotas,
o andaroko padalkas apbrizgis, pažamys kleckuotas.
Pasienin paltukės, gunčalės, jakės, prenčiai
an  cvekų sukarci,
kap pagada lauki – niekam jiej jau negadni?
Kažne ar jau užgisus kuknekė?
Gal čėsas užkišč jau juškelė?
Noj iš kur ca aglės buziulis
prieg kuknelės prigulis? 
Kampukan pajerkų krūvelė,
an pripečko puodi –  zupelė.
Kažne šiųdzien kručkai ar bacviniai virci,
o gal rasaluko užsrėbsim visi?
Pažūrėsiu dukopkėn –  gal pakavota kokia pakrova...
kiba kvaraba, kokia klemka karšta!
Pečiaus pečiadangtė praverta,
ale kad ty cik petelnė- skarvada, lakonė tuščia.
Palubin kindzulis kap kokis ciculis
an pancų supas...
nuog jo gardus smokas
žėdnam koserėn brukas.
An tabaretkės viedras,  kaniukė negadna,
kur tas randelukas nusisviekojoj padla?
Ko ca toj šėpelė visa atlapa?
Gal kokio slepoko torielka imta?
Už torielkų videlcai, maža čerkelė,
o kas ca – atrūtos pleškelė?
Ne,  bonkelėj arielkos ir žolių sunkelė,              
katruom nuo gumbo gydo žėdna   bobelė. 
Prog langų ragėc an ravo kvajalė,                           
o arcau in trobų –  čeraška ir šapšyngės galvelė. 
Priemenėn raikia daryc kokia roda,   
ba be lekstriko ar liktarnios ca būt koliestva:  
kampi ceberin kapočius, an kupero niekoca,
balieja an sienos dar nepakarta,                                                                                 
kodzin šiečka cik kų parnešta.
Kas dartės ca po kojom – šrubas, mūterkė ir packava -  
nu, tai ca vaikucų bus jau zobova.
Kieno ca tas branktas
patvorin tranktas?
Kam toj šleja canai partįsta?
Raikia užmesc an krakvos -  
tegu per žiem pakaros.
Kiemi neišdžiūvis lūgas,
in jį skubinas žųsų cūgas.
Raikėt jom gasčinčiaus paduoc,
ale nėra kadu man dzyluoc...
Tep žodzį po žodzo poterkėlas  veru,
kažne ar lig večeros jas užbaigsiu?
Tadu an debesio jas pakabysiu,
kad saulalai šviecanc karolukai macytųs,
vėjaliui pucanc jie glasniai skambėtų,
lietaus lašaliais žėdnon širdelėn kristų,
dzūkų kalbeli gražai pražystų,
paukštuko giesmeli pragystų.  
 
Paaiškinimai:
abieda – pusryčiai; abrozas -  paveikslas; atrūta – nuodai; balvonas – žioplys, netikėlis;  bocikucis – guminis batelis be aulo; bovelniniai – medvilniniai; buziulis – kankorėžis; ceberis – kubilas; cipulis – žaislas; ciesorus – valdovas; cūgas – virtinė; čiunkutė – iš vilnonių siūlų nunerta šlepetė; dziegorus – laikrodis; dzieškelė – duonkubilis; dukopkė – orkaitė; gastinčius – skanus  valgis; glasniai – garsiai; gorcus – apvali pinta iš šiaudų dėžutė; guriniai – trupiniai; kadokai – medpadžiai batai; kindzulis – mėsos slėgtainis; kodzys – medinė statinaitė su rankena; koliestva – susižeidimas; kremavi čebatai– minkštos, išdirbtos odos auliniai batai; kerzavi čebatai – storos, neišdirbtos odos auliniai batai; kružikas – puodelis; kuknelė – krosnis;  kvaraba – liga;  laškelė – lovelė; lekstrikas – prožektorius;  lūgas – balutė; maslionkos – pasukos; mucinys – (duonienė) patiekalas iš duonos, cukraus ir vandenio; mūterkė – varžtas; negadnas – nereikalingas, negeras; nusisviekojoj – prapuolė; packava – pasaga; padla – netikša; parėdkas – tvarka; patrova – patiekalas; petelnė – keptuvė; pomecis – atmintis; prabočyk – dovanok; prietelka – drauge; ratavoc – gelbėti; razavi – rupiai malti miltai; roda – sprendimas, išeitis; sekočius – bulvių kapoklis;  skarvada – keptuvė; sklenyčia – stiklinė; skotercis – staltiesė; slepokas – žioplys; slūgela –vaikeli; smūtnas – liūdnas; sposka – sviesto muštuvė; sundukas – nedidelė medinė dėžutė; stovai – audimo staklės; šapšyngė – gudobelė; šrubas – sraigtas; uslanas – suolas; vigada – patogumas, džiaugsmas; zobova – žaidimas; zvanina – skambina; žėdnas – kiekvienas.