Praleidžiu dešimtis progų
Suvokt, patylėti, atleisti.
Lendu ne kaip yla iš maišo,
Kaip krislas krentu į akis.
O tu tebetūnai šalia —
Kvailumo negydantis vaistas,
Tarytum už nuodėmes mano
Reikėtų ir tau atsakyt.

Nors tu ta viena priežastis,
Ko trokštu ryte atsibusti,
Ko sklinda iš dirbančių rankų
Jauki pastovi šiluma,
Joks dangtis statinės medaus
Nuo lašo deguto nesergsti,
Jei savo velnių nevaldysiu
Tavuosius šalin vydama.

Nuo šiolei meldžiuosi tylom,
Kad žodžiai nedužtų, nežeistų —
Puiki pamoka susivaldymo
Po siautulio mūsų aistrų.
Šaunu, kad esi tu šalia —
Puikybę išgydantis vaistas.
Kai lioviausi garsiai kalbėti,
Tave vis geriau išgirstu.