aš paklausiau rudens
kodėl mėgsta jis taip
geltonųjų spalvų
monotoniją
man atsakė ruduo
kad nuo vasaros šurmulio
akys įskaudusios
nori ramybės
o kam rūko tinklus
ištampai
nesimato jokios perspektyvos
paslaptingas bežadis
aš noriu pabūt
užklodamas triukšmą
noriu tyliai braidyt
rašydamas tavo
likimą