Dar nemoku išsilieti iš krantų —
Ten, kur aš, tavęs neberandu.
Noksta saulė, žeria spindulius šlaitu,
Žiedų akys šypsosi dangaus mėliu.

Šniokščia vandenys bangų mūša,
Kalba, glosto akmenėlius lyg ranka.
Ir tave jaučiu... širdies balsu —
Aidi upė, atkartodama abu.