Diptikas 1.

Žvaigždėta Naktis pasibeldė į mano likimą –
Ir ėmė švytėti šerkšnu nusagstyta dalia,
O vėtros pašėlę vėl laužyt žaibus sielos ima
Ir dega jų ugnys Nakties amžinosios šalia...

Poezijos medžiai praaugę Baltąją Tylą –
Ir jų neišrausiu iš savo širdies niekada!
Kai lūžtantis žaibas erdvėj skausmingai prabyla,
Erškėtis kraujuoja Lemties ir Bedugnės rauda –

Žvaigždėta naktis pasibeldė į mano likimą...



Diptikas 2.

Aš viena šitoje naktyje –
Sapnas beldžias pro sutemų skraistę –
Ir žvaigždė, ir bedugnė arti...
Supas debesys žemę palaistę.

Aš iš troškulio mirti galiu! –
Gieda paukštės šešėlis tamsus...
Po dangum juodu, nebyliu
Renka akmenis skausmo visus

Baltos žvaigždės... O aš Naktyje
Nebylioj kaip žvaigždė ir bedugnė –
Ir vienatvės šešėliai balti
Mane neša į šalną ir ugnį!

Aš viena šitoje naktyje –
Sapnas beldžias pro sutemų skraistę...