Mintys prie pavasarinio Nemuno
Atrodai toks pakilęs, laisvas
Be ledo lyčių, jų naštos.
Lengvutis vėjas vilnis vaiko
Lyg smilgas pilkuose krantuos.
Kiek daug erdvės žydriesiems toliams,
Jėgos maištingoj tėkmėje!
Pavasariu pakvipęs oras
Tarsi prikaustė ir mane.
Gražus esi, kada pražysta karklai, ievos,
Kai pienių auksas nuplaukia lanka.
Gražus paslaptimi užlietas mėnesienos
Ir rytmečio paraudusia banga.
................................................
Kaip man išmokt taip laisve savo džiaugtis,
Tikėt gyvenimo vaga,
Kuria tvirtai iš metų metais eitum
Su viltimi ir su daina.