Sukas Grįžulo Ratai ir girgžda.
Basomis, basomis vis per žvirgždą,
Vėsią skarą nakties užsimetusi,
Einu ten, kur kelelis dar matos.
 
Palei ežerą, o gal palei upę
Snaudžia švendrai nuo vėjo sutūpę.
Mano miegas saldus naktinėja.
Būsiu aš šios nakties žvaigždžių fėja.
 
Laumės supa vaikus ajeruose.
Ir ne joms aš šiąnakt pasiguosiu.
Neprikelsiu baltųjų plaštakių –
Snaudžia krūmuos primerkusios akį.
 
Tyli akmenys, tik skamba lyra.
Ir iš ežero rūko išnyra
Tavo jaunas gražus siluetas.
Šitiek laukta,  ir šitaip mylėta.
 
Šokam valsą nakties perlams byrant.
Vandeny dar tebeskamba lyra.
Laumių pasakos auštant pradingo –
Tam sapne aš buvau taip laiminga.