Debesų piemenė

Mačiau, kaip debesėliai avinėliai plaukia.
Maža svajojau, kad atskris tas avinėlis į palaukę.
Pakels mane ir neš per debesis kuprotus.
Klausysiuos aš, lyg angelai ten grotų.
 
Ir debesis šviesiom spalvom aš išdažysiu,
Kad žaibas negrūmotų mūsų gryčiai.
Ir saulės tiltą iš žvaigždžių nupiešiu.
Tuos debesėlius pasivaikščiot kviesiu.
 
Būsiu gražiausia debesų piemenė.
Parginsiu baltą bandą paviešėt į žemę.
Tie debesėliai avinėliai bus kaip broliai.
Puošiu gėlėm ir uogų raudonų karoliais.
 
Užaugau. Ir svajonės mano trapios dingo.
Neliko avinėlio mielo, stebuklingo.
Minkštoj vaikystės žolėje prapuolė,
Nuskrido į mėnulio šiltą guolį.
Kriauna