Laiškas sau
Vai nesakyk, kad metai nubloškia į rimtį,
kad mums jau uždrausta mylėt.
Vai nesakyk, kad mes negalim išdykauti
ir mintimis lyg paaugliai kalbėt.
Juk Tu prisimeni, kada buvai šešiolikmetė,
ir ką svajojai šokdama.
Juk širdyje Tu išlikai tokia pati, išdykus,
su ta jaunatviška širdies daina.
Su metais Tavo siela šiek tiek paaugo,
drąsiau pradėjai reikšti Tu mintis.
Ir beskaitydama savo žodžius dar susigėsti
lyg paauglė. Juk ta nesenstanti širdis.