Apgaulėm

Man tereikia žinot, kad gebėsiu kvėpuoti
Susiverpti jausmus į vilnonę paklodę,
Kai pradėsim kariaut –tik tau pasiduoti
Kaip tai juntama – kryžium krutinę prarėši.

Pjovė pjautuvu rankoj ir nykščiu įvirto
Tik delne pasiliko bekraštė delčia
Nebeliks ir tavęs, kaip to piršto neliko
Rugio duona kvepėjo per aitriai visad.

Jūs rugsėjį jau pribaigėt sviestu per peilį
Siaučiant marui greitajam iš valkatos kiauto
Tu šėtonas žaislinis, o aš tavo deivė
Ne baterijom varomas, o tik apgaulėm.
Riva