Likimo angelas iš gėlos merkiasi,
Vargų, kančios dykynėn žvelgdamas.
Dangus atšalusiais lašais apverkia
Kiekvieno būtį, skausmą gaubdamas.
 
Gyvenimas jausmingai klaupiasi
Ir kančią, širdyje nešiotą, degina.
Su virpuliu, viltingai susikaupęs
Sielas nušvisti atminimais ragina,
 
Jausmų pilnatvę, sieloje įkalintą,
Kaip vėliavą pakėlę saulėn nešame.
O nuojautas su liūdesiu ir nerimu
Likimo angelas mums į metus įrašo.
 
Sugelta siela vėl iš baimės gūžiasi:
Parklupus prieš altorių, stojasi.
Sunki dalia rudens šalnoj palūžusi,
Sukūkčioja rauda prie Dievo kojų.
 
2014