Ar Tu žinai, kur veda šitie bėgiai?
Bestovint pervažoj, pažvelgus dešinėn.
Pirmyn–atgal ant kelio dulkės sėda
Vingiuoto. Bėgiai tiesūs – ar tikrai?

Patvinę upės. Kažkur džiūstantys upeliai.
Pusiausvyra. O gal pusiausvyros klasta?
Ir Tavo akių tušo bėgantys takeliai –
Taip pat galbūt maža gyvenimo klaida.

Koks išgąstingas, o gal išsigandęs šitas vėjas,
Tarytum pasiklydęs skersgatvių karuos.
Ir tik maža mergaitė susivėlus
Paukščius prie lango lesina taikiuos namuos.

Ir vagone plackarto, bėgiuose į begalybę,
Į pagalvę pridvisusią įkniaubęs nerimo akis,
Dungsėdamas būties lyg bėgių sudūrimais
Kartkartėm dirstelni į pakeleivį, beieškantį lange savęs.

Ar aš žinau, kur veda šitie tilto bėgiai,
Po jais stovėdamas lig kelių upės vandeny?
O upė teka, vilnys neša spėriai,
O gal tai bėgiai, tie, kurie ar tiesūs nežinai?