Duos Dievas
Bus visko...
Dievas duos –
ir bus Velykos.
Stebuklas bus
ir lukštas skils per pusę.
Ir saulė eis dirvonais atsilikus
per žingsnį nuo manęs,
ir aš dar būsiu...
Duos Dievas –
saujon paukštį baisiai baltą.
Spurdės širdis tarp pirštų,
jausiu – gyvas,
tasai,
kur vakar numirė prikaltas
ant kryžiaus.
Plyš ir vėl žydės alyvos...
Duos Dievas –
taip skaudės nuo to plyšimo,
į sielą kris prinokę rojaus vaisiai.
Suglaudę delnus lauksim išrišimo –
stebuklo,
tartum paukščio,
balto baisiai...