Per žiemą mergučė 
ant zelikio sėdėjo. 
Atėjus pavasariui 
ji iš stubos išėjo.  

Išėjo pasidžiaugti 
saulės spinduliais, 
pirmais pavasario 
baltais žiedais.  

Tą kartą pro šalį 
bernužis žingsniavo. 
Stebėjo mergučią, 
ir ką ji ten daro. 

O ji pasilenkus 
rūtas sau sėja
Į lysvę didžiulę 
lyg Laisvės Alėja.