Viejė iškādas
Vies, pakauši pasikāsės,
Nusitvierė mitrē krāsės.
Skaudē nuvertė ont šuona
Vuo ta krāsė — tiktā mona!
Veizas, pīksto. A ni žuodė…
Nuos, vėsuokius muonus ruodė.
Kriaušē plaukus tēp sovielė —
Nebišsišokous nedielė.
Lapū prikrēkė pri dorū.
Toru aš jau anū, toru!
Dā — pērnīkštiū sudžiuovintū.
Bus netuolėj vėsa šimta.
Tronkuos nēlabs po kėimāli
Nu pat rīta — anuo valiuo
Vėskas, kas pakliūn i ronka,
Tujau apvanuo, aptronka.
Tēp paruodės sāva spieka,
Nieka, ons nebėjė — nieka.
Netink, ne iškādas viejė —
Katrū apstē tėik prisiejė.
Kamilė Kaklytė
2015